Mėšlidės

Vienas iš mėšlo tvarkymo etapų – jo laikymas.

Parenkant vietą mėšlidei, reikia atsižvelgti į vietovės ypatybes (svarbu atkreipti dėmesį į vyraujančią vėjo kryptį, kad gyvenamieji ir visuomeninės paskirties objektai būtų kuo toliau), ūkio pastatų išdėstymą, išlaikant optimalius atstumus iki kitos paskirties statinių. Geriausiai mėšlidę įrengti kuo arčiau tvarto, kad būtų lengva ir patogu mėšlą pašalinti. Prie jos turėtų būti patogu prieiti ar privažiuoti.

Statant mėšlides, reikia:

• apskaičiuoti mėšlidės plotą,

• numatyti mėšlidės formą ir išmatavimus,

• įvertinti mėšlo šalinimo iš tvarto metodą,

• stengtis, kad mėšlo transportavimas nuo tvarto į mėšlidę būtų kiek galima tiesesnis ir trumpesnis,

• įvertinti vietovės nuolydžius,

• atskirti kritulių vandenį nuo pastatų stogų ir iš kiemo.

Mėšlidės įrengimas

Mėšlidė turi būti įrengta taip, kad iš gretimų teritorijų į ją negalėtų patekti vanduo, o iš jos – srutos į aplinką. Tai svarbiausias reikalavimas mėšlidėms. Siekiant jį įgyvendinti, reikia įrengti hidroizoliacinį sluoksnį.

Pigiausia ir paprasčiausia yra antžeminė trisienė, dvisienė arba vienasienė (prie mažų tvartų kartais ketursienė) mėšlidė. Optimaliausias atraminių sienų aukštis galėtų būti iki 1,8 m. Kai mėšlas šiaudingas, vietoje visų ar kelių atraminių sienų mėšlidės padą galima apjuosti ne žemesniu kaip 10 cm aukščio betono kauburiu, kuris mėšlidėje sulaiko srutas ir neleidžia įtekėti lietaus vandeniui iš fermos teritorijos.

Mėšlidės atraminės sienos gali būti įrengiamos iš:

• surenkamųjų blokų,

• monolitinio betono,

• surenkamų gelžbetoninių plokščių.

Mėšlidės gridys turi būti betonuojamos aukštos klasės ir agresyviai aplinkai atspariu betonu.